Elena

Dar pamiegok. Pamiegok dar minutę,
Kol neprasivėrė girgždančios akys.
Saulė pakilus nedaug — tik truputį,
Ir debesys rauda, kraujuodami patys.
Palik mane vieną, palik mane būti,
Kol uždegsiu degtuką prisėdus ant lovos.
Ugnelė kaip saulė — tik smulki ir baikštutė,
Ir akys — kaip dangūs rytiniai — raudonos.
Tik gėda ir bloga staiga pasidaro,
Pamačius lėlytę priešais gulint ant stalo.
Tik ji čionai miega, tik ji čia gyvena,
Tik ją vadinu mylimąja.

                                        – Elena
Pomidoras