Laimingas
Tu man tyla, tu mano vėjas,
Daina žalių beržų,
Tėvų keliais gyvent atėjęs,
Tau sūnumi esu.
Palaimino Dangus kai lietūs lijo,
Kai plaukė Nemunas gilia vaga,
Kai barstė ežerus baltom lelijom,
Kai davė vardą – čia bus Lietuva.
Didi tauta, tik laimės vis stokojo,
Kardai žaibavo Vakaruos, Rytuos,
Pulkais išjodavo, mažai parjodavo,
Palikę pilkapiuos tarsi namuos.
Nubėgę amžiai nebegrįžta,
Negrįžta jų šlovė,
Tik vardas Lietuva vis žydi,
Kaip gintare gėlė.
Tu man tyla, tu mano vėjas,
Daina žalių beržų,
Laimingas, kad užgimt galėjau
Prie Baltijos krantų!