Kažkas pasakė, pasiduot neverta,
Prarast tikėjimą — prarast save.
Kažkas dar kužda — nežudyk, nereikia,
Nes vėl gyvenimas klupdys tave.
 
Bastysis dvasios, o vilties neradę
Vis veršis laisvėn tavo širdyje.
Numesi žvakę, o liepsna paklaikus
Vis šliauš užuolaidom, bandys suryt tave.
 
Pajusi vienumą ir klaikią viltį,
„Pametęs“ galvą, lėksi naktyje.
Skambės tik žodžiai, atmintin užklydę:
„Prarast tikėjimą — prarast save".