Neatpažintas vargo verge,
Eini tamsoj vis klupdamas lyg aklas.
Trupinius renki, nors ieškai aukso.
Skaičiuoji nuodėmes,
Skaitydamas maldaknygę,
Mušies krūtinėn,
Kaltas, gal nekaltas?
Kuždi žodžius, tikėdamas malone,
Nenuraškytas meilės vaisiau,
Lenkies gyvenimui,
                          lenkies altoriui,
Prieš amžinybę pasimetęs,
                         kryžkelėj sustoji.
Iš naujo suveri vertybes
                             lyg rožančių,
Triskart „Sveika Marija“ pakartoji.
Ir jau žinai, tau bus atleista.
Žemė — gyvenimo stotelė.
Laukia ilgas pažinimo kelias.