Šaižūs vėjo gūsiai man kvepia lietumi.
Užmerkiu akis — aplink raudonos plytos.
Varpinė ir jos gaudesys...
 
Rimtis kaip vaikas slapstosi už sienų,
Rūšiuoja dangus pilnus pulkus varnų.
 
Klaupiu ant kelių, ant žemės — motinos
kareivių, kurie, tvirtai ją apkabinę,
užmiega amžinu miegu.