Jau šiandien vėl —
Ruduo auksinis beldžias.
O aš svajoju apie vasaros naktis.
Į liūdesį užplūstantį ranka numoju
Ir nusišypsau beržui po langais.
Sužybsi tūkstančiai mažų lapelių,
Tarytum nuostabus žvaigždžių lietus.
Ir krinta, krinta jie lyg mano svajos,
O aš palydžiu skaudnčia širdim.
Ir laiminu tą tylų vakarą...
Gerai, kad dar tokių yra,
Nes jeigu pasibaigia vasara,
Tai ir rudens simfonija neamžina.