Ech, gyvenimas menkas, sudžiūvęs
Tartum senmergės kasos,
Netgi meilė kažkur tai pražuvus –
Lyg paveiksluos Pikaso,

Kur tematom tik veidus ir formas,
Ir didžiulį kontrastą...
Gal kažkam toks gyvenimas – norma,
Tačiau aš jame skęstu.

Dar bandau grabinėtis už sienų,
Tačiau užčiuopiu blakę.
Pasisups pataluos mėnesienos –
Mirs mėnulis išsekęs.

Gailią ašarą bers naktižiedė –
Juk danguj, kaip ir žemėj...
Man gyvenimas laiką suėdė
Ir pagurklį jau semia.

Bet tikiu, kad vis tiek dar surasiu
Išsvajotąjį krantą:
Šoks pasteliniuos fonuos bekasės
Lyg paveiksluos Rembranto...