Ateitis amžina kaip vaikystė
Vis dar leidžia bandyti ir klysti.
Ir bandau. Ir klystu. Ir gailiuosi
To, kad leidau sau tai. Bet viliuosi

Atsiplėšti nuo laiko grandinių
Ir laiku pasitraukt iš lenktynių,
Kur aš pats su savim lenktyniauju
Ir medalio už tai reikalauju,

Lyg už pastangas tas pagyrimo.
Kol, galiausiai, nubudęs be grimo,
Suprantu: jį sekundė nuplovė
Dabarties. Ta sekundė - tikrovė.

- 1996 -