Kaskart, mintims nurimus, ji sapnuojas...
jos atvaizdas nušvinta naktyje.
Saldžių svajų ji Deivė, ir man rodos,
kad josios lūpos kužda man kažką.

Ištarki žodį, o, puikioji ledi.
Žvaigždėtos tavo akys, aukso garbiniai.
Žavinga tavo šypsena lyg rožė keri —
tartum giesmė, kažkur giliai giliai...