Kadugys
Barzdotas kadagy,
Vėjų visų šukuotas,
Iš smėlio tu geri.
Ir noras neaugalotas –
Šaknis giliai įžėlei,
Kad šiltesni būtų
Mano gimtieji Šklėriai.
Neužmirštu, brolau,
Sutikęs nusilenkti.
O liūdesį žinau -
Abiems per Šklėrių slenkstį
Mums peržengti nelengva.
Dar ačiū, kad dangum
Ton pusėn paukščiai skrenda.
Po jų sparnais šviesiau..
Ir aš tenai įaugu -
Ne paukštis, o matau-
Likimas Šklėrius saugo -
Dar šlapinamos senių
Samanoja sienos
Ir skruzdėlynai ganos ..
Kudlotas kadagy,
Prie gimto sodžiaus slenksčio,
Iš smėlio tu geri
Pėdas driežiukas barsto
Ir žydi jos kaip gėlės,
Jog - Dieve, taip neleisk,
Kad kelias likt užžėlęs