Juk būna žvakė nejučia užgęsta,
kai rudenio vėsa bemiegančią užklumpa.
Liepsna taip greitai vėjy skęsta,
bet gal dėl to viltis atbunda?

Kas vakarą prie tavo lovos atsistoja,
švelniu balsu ji šnabžda tyliai:
– Gyvenimas taip greitai nesustoja,
net jei tavuos namuos jau girgžda vyriai.