Rudeniniai vėjai glosto —
Tik nemielos rankos jų.
Šiurpuliukais beržas barsto
Nuo kasų gelsvus lapus.
Nebemielas paukščio mostas —
Atsisveikinti graudu.
Ir jurginų margos galvos
Lenkiasi maldoj gėlų.
Lyg senatvė žemę gaubtų —
Lietūs keičia veidą jos.
Apkabinę liaunos šakos
Guodžia gluosnį — atkartos!
Saulė ratą vėl apsukus,
Grįš su paukščiais atgalios!
Tik išlaukim, tik išbūkim —
Vėjas džiaugsmą vėl niūniuos...