Baltai nuglostau rudenio žoles,
Tolių skraiste užkloju. Migdo žemę
Ruduo, ruduo. Ilgiuosi vėl tavęs --
Beprotiška gelmė ugninę aistrą semia

Iš tolstančių vis saulės spindulių --
Nesugrąžinsi... Šilto vėjo saują
Kažkas padovanoja...vėl galiu
Pajusti, kaip pavasaris keliauja

Pro mūsų kūnus tūkstančiais aidų,
Jie byra į šviesių žvaigždynų širdis --
O mes visoj planetoj paukščiai du --
Kažkur bedugnėj laimės smuikas girdis,

Tik jis vaitoja protarpiais kažko
Ir maišo dangų su griūties didybe --
Ruduo, ruduo, svaiginantis ruduo
Dar šiltą rožės sapną tyliai žnybia.