Kodėl džiaugsmo nebeliko,
Kodėl aš jo nebejaučiu?
Už lango ošia šakos plikos,
Sušalę kaip šimtai vilčių.

Kodėl nedžiugina jau niekas,
Nors teikė džiaugsmo kažkada?
Kodėl nieko nebelieka,
Kodėl nei spindulio nėra?

Kodėl sielą vis dar skauda,
Kodėl jos išgydyti negali?
Jaučiu sunkumą tarsi audrą,
Tarsi akmenį ant kelio.

Susikaupė tai, kas slegia,
Ir užgriuvo ant manęs.
Išeinu per pirmą ledą,
Vilkdama vilties grandines.

Skamba pančiai lyg vaiduoklio
Su kiekvienu žingsniu mano.
Mažas paukštis medy suokia,
Liūdnas kaip gęstanti balana.