Patirtis neišskaitoma iš dūlančių kalbinių klodų foliantuose;  ji — betarpiškiausias, ryškiausias ir sodriausias gyvybės blyksnis, prilygstantis žaibo kirčiui tylinčios sielos gelmėse. Mirtingojo tragiška lemtis: versdamas ir prikeldamas negyvus primargintus puslapius, privalo išlikti gyvybės gniužulu. Dar vienas kantiškasis tarpas: gyvybė ar įrankis, gaivinantis gyvybės įvykis, sustingusiose žmogiškos išminties-proto beribėse platybėse, atgaminantis, įkalinantis, numarinantis ką tik patirtą nuotykį tuose pačiuose kloduose. Tarp elementariosios dalelės ir amebos. Peržengęs mirtingojo ribas, tampi išsigimėliu: kalbančia ameba ar kalbančiu Higso bozonu. Man tinka žalio žaibo kirtis į liepsnojančią sielą.