Senamiestis eilinę švenčia dieną,
Girgždėdamas balsais ir durimis.
Senamiesčiui flirtuojant su mumis,
Girtai mergaitei iškrenta blakstiena.

   Į prieblandą įmūryti veidai,
   Plaukais ir žodžiais gausiai prisiplaikstę,
   Kaip cukrus tirpsta ten, kur baigias gatvė,
   Lyg šalikas įmirkusi į aikštę.

Pudruotos ievos pakeri adomus.
Spyruoklės gaudžia. Sninga obuoliais.
Stulpai afišų, šonais apvaliais,
Šlapi, pilki ir niekam neįdomūs.

   Senamiestis eilinę švenčia dieną,
   Įremdamas raukšlėtą gatvėm kaktą
   Į lapkričio šaltumo mėnesieną,
   Ir vakaras suplyšta į skutus...

- 1989 -