Ažgyja dienās, kelias vis tālyn,
Prēš kalnų inkščia žingsniai ir par pūsį
Akmuo suskyla, prītrupa širdin
Aštrių minūčių, šaltas vėją gūsis

Išbaidą šiūlumų, ir vėľ atžagariai
Pasklydį kryžkelās parnakť žegnojas,
Visuos kraštuos dabar galėč’ pareiť
Keliu, katras atāmena rytojų.

Tik žodžią gylį ligi pať šaknų
Vis kerta dalgem, sunkias jaunas kraujas,
Par akmenis, širdies dugni gilu,
Šakojas dienās, vėsta laiką sauja.