Laukiu vis, kol pražys jazminai,
Ir gegutės kukavimo laukiu.
Na sakyk, ar meni? Neseniai...
Lyg tai šiandien... Medunešiu plaukė

Dienos mūs su drabužiais ryškiais,
Perlo vėrinius rytas skaičiavo.
Taip seniai... vakar gal? Įdėmiai
Žvelgia akys paraudusio klevo.

Tuos metus dar nelankė lemtis,
Ir pašėlę jausmai neišplito.
Kur dabar tu esi? Neprarys
Rausvas rytas gaivinančio mito.

Kol čionai, kol jaučiu, gyvenu,
Nors pernykščiai saulėlydžiai gęsta.
Plaukia vėl lengvas vėjas laukų
Ir mėlynėj pažaidęs nuskęsta.