Kažko tylu, net aido nesigirdi.
Tiek daug žmonių,
O aš viena tarp jų.
Nėra su kuo net aidu pasikeisti,
Ant aukšto kalno trūksta akmenų.

Taip šalta tam margam pasaulyj,
Kad nėra tako nei kelių.
Nėra su kuo skausmu pasidalinti,
Paklaust, kas guli ant širdies pečių.
Tiek daug žmonių, o aš viena tarp jų.

Žiūriu į minią, ir užstringa žodžiai,
Kaip akmenys pabyra ant takų.
Kažko tyku, net aido nesigirdi
Tiek daug žmonių
Nematančių, negirdinčių savų...