Prieš Jėzaus gimimą
per šventą adventą
senelio žirgai laimingai
įveikę ledą per Ventą,
o gal tai buvo stebuklingi
elniai šiauriniai?
parvežė mane didelį
kaip penkios sniego gniūžtės
į šiltus namus.

Broliai susitaikė, šoko kepurinę,
oi tai dalia, tai dalužė,
visiems buvo šventė,
tetos ir dėdės lig ryto ūžė,
Mama su Tėčiu tirpo iš laimės.
Tik aš vienas gulėjau ramus,
toks rimtas, orus ir gražus.

Šiandien? Dėkoju, kad gyvas.
Toks pat, man atrodo,
tik ūgiu didesnis tapau.
Esu daug patyręs,
kaip ašara tyras,
geriausia būti vaiku,
supratau.