Gera būti Bumblausku!

Kaip gera būti Bumblausku!..

Kai esate Bumblauskas, jums po ranka atsiduria galimybės, apie kurias paprastas mirtingasis pasvajoti tedrįsta.

Tarkime, tokia situacija. Pėdinate jūs gatve. Matote - plastmasinės raidės iškilmingai skelbia: „Sultininė“. Užsukate, išmainote murziną šelmį litą į dvokiančio buljono puodelį ir gūrinate toliau. Po kelių minučių sutinkate į priešingą pusę traukiančią ir choleriškai išpuoselėtus sėdmenis kratančią auksaplaukę gražuolę. Kai madmuazelė priartėja, jūs tik šliūkšt ir išliejat chemikalais prasmirdusį viralą ant soliariumo spindulių myluoto veidelio...

Na, ir paporinkit man, kas vėliau jūsų laukia, jei tik nesate Bumblauskas? Tingus, žiovaujantis pareigūnas, nemandagiai brukantis per niūrų nuovados koridorių? Ne itin įdomi ir itin pasyvi kompanija areštinės kameroje, pamaloninsianti gal vos keliais spyriais i veidą? Nyki teismo salė ir šeriuotas nuoboda teisėjas, kuriam jūs - n-tasis, jei ne n+1-asis atvejis? Ir galiausiai - kažkokio plunksnagraužio sukurptas dviejų sakinių tekstas paskutiniame puslapyje, apipiltas beviltiškai nuvalkiotomis meninėmis figūromis, kaip antai: „nestabili psichinė būklė“ ir „tyčinis kūno sužalojimas“.

Tačiau jei tik Zaratustra jums lėmė tapti Bumblausku, šios istorijos juosta vingiuoja visiškai kitokia - šimtąsyk įdomesne - trajektorija. Neišsimiegojusį žaliuką pakeičia išdidi šešių ar septynių policininkų svita, abejingą teisėją bei eilinį procesą - pirmarūšė operetė, karūnuota žymaus prokuroro tenoru ir įspūdingu advokato baritonu. Laikraščiai bei žurnalai, „Ievos“ bei „Adomai“ mirga tviska straipsniais vien apie jus, jus, jus! Artimieji prieš kamerų auditoriją laužo galvas, kuri asmeninio ar lytinio gyvenimo nesėkmė tapo nusikaltimo priežastimi; visi prisimena senį Zigmundą; kažkokia žavi butybė netikėtai pasiskelbia jūsų meiluže; tada visi darsyk prisimena senį Zigmundą; galiausiai keli žmogiūkščiai net knygą sukeverzoja, apiberdami puslapius citatomis iš Šekspyro ir Leibnico kūrybos. O juk visa tai - tik jūsų pavardės ir vieno prasmirdusio sultinio puodelio dėka.

Numanu, jog ir anai gražuolei, kuriai jus paįvairinote veido reljefą, daug didesnė nauda, jei esate Bumblauskas. Tysodama apmuturiuota galva blyškioje palatoje ir laukdama penktosios plastinės operacijos, ji turės marias laisvo laiko, todėl, be abejo, geis sužinoti daugiau apie savo geradarį. Smalsumas anksčiau ar vėliau palenks ją prie jūsų veikalų, ir mergina, užmiršusi šukuosenų maratoną bei flirto sportą, ims domėtis Lietuvos istorija.

Tataigi.

Gera vis dėlto būti Bumblausku!
Shashkiu