Gegužės 8 d.
Kažin kas labiau pritraukia žmogų – priešingybė ar begalinis jo troškimas. Ir viena, ir kita – tikra, tačiau ne visada veiksminga. O man pasisekė. Arba Dievas davė tai, apie ką galėjau tik patylom pasvajoti. Nežinau, ar visiška priešingybė kalta, ar mano gebėjimas pritraukti prie savęs tai, ko siaubingai noriu.
Turiu jį savo rankose, jis mane — širdyje. Idealas virto realybe, ir tie keli tuoj prabėgsiantys mėnesiai vėl leis būti šalia vienas kito, tačiau baimė laužo kaulus. Atrodo, kodėl? Juk aš jo gyvenimas, įkvėpimas, dienos skaidrumas. Ir vis vien. Gal kas bus ne taip, gal viskas subyrės. Dieve, neatimk iš manęs to kadaise kurto pasitikėjimo ir stiprybės. Drąsos — irgi. Reikės man jos daug. Daug dar teks nueiti. Turiu jį savo rankose, jis mane — širdyje, bet nerimas gniaužia širdį.