Tu pasaulį
Mums padovanojai,
Džiugindamas savo dosnumu.
Margaspalvį
Reginį paklojai,
Praradimai virsta radimu.

Atradimai —
Vėlgi netekimais,
Jau širdis pilna ir kupina...
Žaidžiam
Ašarom, jausmais, likimais —
Žemė tapo cirko arena.

Ir pasaulis,
Kurį dovanojai,
Glumina grožiu ir žiaurumu.
O Kūrėjau,
Tu juk tai žinojai,
Gal todėl man būna neramu...