Jaust gali kaip erdvė tyliai virpa,
Kaip alsuoja gamta gimimu.
Nors ir tektų supykti, sudirgti,
Tavyje yr vieta — kur  ramu.

Kur jinai nieko nieko neklauski.
Užsimerk, atsikvėpk, tyliai lauk —
Suspurdės vidujai kuo aiškiausiai
Ir teliks padaryti nedaug,

Tiktai nert į tą tylą, į gylį —
Kur alsuoja tavoji dvasia.
Atsiduoti, pajusti kaip myli
Visata atsivėrus visa

Į tave — juk esi jos dalelė
Kaip galaktikos, žvaigždės, ūkai —
Atsidavę Aukščiausiojo valiai.
Ar šią meilę širdy palaikai?