Mes grįžome. Pasaulis mus suprato.
Vėl galime savu balsu kalbėt.
Išsiveržėm iš to užkeikto rato,
Tėvų dainoms vėl lemta suskambėt.

Tėvų, kurie visas aukas sudėjo,
Kuriems netiko rūbai svetimi.
Kuriuos viltis iki mirties lydėjo,
Kuriems Danguj vainikai pinami...

Nes jie tiktai tikėjimu gyveno,
Nes jiems buvai žaizda širdies gyva,
Ir jų krauju ištikimai sroveno
Vienintelė šalelė LIETUVA.

Tad kaipgi nemylėt Tavęs, Tėvyne,
Šilagėle ant Viešpaties delnų —
Tiek metų skausmą širdyse skandinę
Drauge su ilgesiu tėvų dainų...