Ji laukinė ir vaisiai jos kartūs,
Nors žydėjimas rausvas ir tirštas.
Apsispręsti sunku, bet šį kartą
Seną obelį pasmerkėm mirti.

Sugirgždėjo lyg būtų dejavus
Ir lyg kiemą apglėbdama virto -
Nė už grašį naudos mums nedavus,
Tik žydėjimą - rausvą ir tirštą.

Malkos smilko nenoriai ugniakure
Lyg be žodžių prieš mus protestuodamos.
Išsėdėjom kieme iki vakaro
Prie derlaus, bet išblukusio sodo,

Savo darbą labai apgailėjome,
Ant savęs apmaudavom ir niršom -
Juk ilgai mus dar džiugint galėjo
Tas žydėjimas - rausvas ir tirštas.