Suragaukit mane kaip obuolį
Ir kaip nuodėmę išpažinkit.
Ant laužo kartu su kryžiumi
Sudeginkit, sunaikinkit.

Arba — išdalinkit kaip išmaldą,
Atiduokit kaip nesamą skolą.
Aš nepyksiu, nepriekaištausiu,
Net pamirškit mane, jei norit...

Bet vis tiek aš pakilsiu iš naujo
Ir vėl šoksiu išbandymų šokį.
Ta pati — net po daugelio metų,
Nes kitokia būti nemoku!