Tu taip toli – keliai šakojas,
Lyg rankų pirštai ištiesti.
Nesėda dulkės man ant kojų
Ir lieka pėdsakai keisti –

Tarytumei sumintas rūkas
Arba išbraidžiotas vanduo...
Užsnūsta saulė nusisukus,
Pabąla vėstantis ruduo.

Tiktai nakties nuskridęs paukštis
Dar lesa žiburius langų,
Ne pažadus. Tavęs palaukčiau –
Lig brėkštant rytui nemiegu...