Du siluetai, du šešėliai,
Du blankūs saulės atspindžiai...
Kodėl šiąnakt mane prikėlė
Jau pamirštų sapnų vyzdžiai?

Kodėl žiūrėjo man į širdį
Stiklu, subirusiu kadais,
Ir laiką tartum sniegą tirpdė,
Bet šaldė praeitį ledais?

Kam piešė lelijas ant lango,
Kuris užvertas jau seniai
Šerkšnotom mūsų meilės rankom?..

Nes neužšąla šuliniai

Ir pažvelgia iš gylio vėlei,
Ko tu pamiršti negali –
Gal siluetai, gal šešėliai,
Gal saulės spinduliai keli...