Vėl dunda vagonai metro
su blunkančiom iškabom retro,
kvėpuok ateitim, nesustok —
gyvenimas suka ruletę,
iššaus konfeti pro pirštus,
ir lietūs išpins tavo plaukus,
gyvenimas kartais skanus,
kai būna rūgštu — susiraukiam.
Pabos šitas greitis. Pabos
net miesto neoninės snaigės...
Koplystulpy Dievas rymos,
į skruzdėles žvilgsnį įsmeigęs.