Jei galėtum apverst lyg plokštelę
Tu gyvenimą savo iš naujo,
Į išbandymų kupiną kelią
Ką pasiųstum ar priešą, ar draugą?

Jeigu draugą – dėl ko jis kentėtų?
Jeigu priešą – ne džiaugsmas jam skirtas!
Vis žemyn ir žemyn tik iš lėto
Smėlio laikrodis išberia smiltis...

O tarp priešo ir draugo - bedugnė. –
Apsispręsti nė pats neįstengi!
Tik per vandenį, žemę ir ugnį
Vėl skausmingai išaukštini dangų.

Tad nedrįski įvardinti kolei
Pats to kelio esi neįveikęs.
Po šitu dangumi – mes tik broliai,
Po kitu – mus sulygina laikas.