Šiąnakt siaučia pūga.
Ilgu vienai saulėgrįžos naktį.
Išeinu praeitin.
Vėjas priešinis atneša dainą
Iš tenai, pradžių pradžios, jaunumės, —
Ir neklaidūs, rodos, takai,
Ir tvirta kadaginė lazda.

Bet...
Nerandu praeities —
Ant apsnigto suolo po mano vaikystės langu
Besėdinti dabartis —
Menkutė tokia, kretanti, bet — mano.
Sėdim dviese ir tylim.
Du juodi akių angliukai
Pro raukšlių voratinklį
Įdėmiai žvelgia į sielą.

Mudvi buvom drauge,
Kai raižė lemtis tas raukšles —
Skausmo, juoko, ilgesio...
Ko beieškai many, dabartie?
Kai viskas praėjo...
Tu viena man likai.
Taip noris paliesti kiekvieną raukšlelę.
Paklausykim dar šiąnakt vėjo dainos pūgoj.
Kol veidrodis nesudužo.