Kalėdų rytą
Šioj nakty sutrupėjusios žvaigždės,
Ir išblukę spalvoti garsai,
Kvadratėliais lyg mandalas aikštėj
Barsto snaigės – pirmi pranašai.
Neskubriais ir lengvučiais žingsneliais
Per pabalusią aikštę eini...
Tilindžiuoja nuo vėjo varpeliai,
O jų aidas atliepia širdy.
Skambalėliai yra sidabriniai,
Įsupti pirmutinės pūgos,
Jie Kalėdų nakties džiugią žinią
Nepailsę lig vakaro gros.
O ryte, kai žvaigždelės ims aikčiot,
Išvedžiosiu žodžius mintimis,
Kai praeiviai nebylūs dar vaikščios,
Ir girgždės tik trapus grindinys.