Kai čia prabunda rytas, saulė dangų maino,
Sveriu viltis, tačiau sutinkamų praeivių
Netikros šypsenos pažįstamoj gatvelėj,
Nenukerpa net siauro liūdesio kraštelio.

Veidai čia svetimi ir šypsenos klaidina,
O liūdesio daigai sprendimą subrandina -
Neprijaukins manųjų žingsnių šitos gatvės,
Kur lyg šešėlis podraug sliūkina vienatvė.