Ant stalo stiklinė tarp
Manęs ir tėvo kartais
Atrodo kad joj mes
Gyvenam ir dar kažkas
- Tėv, ar girdėjai?
Jis tyli. Tėve, pasikalbam
Kol ligi ligos ir ligi mirties
Tik du paūgėjimai liko
- Jei dabar taip numirt —
Sutilpčiau į pusę stiklinės
Jis stipriai susigūžia lūpą
Prikandęs giliai atsidūsta
Tos raukšlės kaip dievo
Mano pievoj nuliūdusio
- Man nieko neliko.
Pasiskolink manęs mano
Dievo gali jeigu reikia tik
Dar netrupėk dar pabūnam
Jis iškrypusiom rankom
Tuksena stalan aš girdžiu
Kaip jo siela stiklinėj jau šoka.