Mano angele,
kodėl nesakei,
kad miškai įsilieja į dangų,
kad kryžių jau nulipdei
dar negimusiai mano sielai.

Mano angele,
kur tu buvai —
šermukšnis uogomis plakė,
gėriau vyną iš judo taurės,
išmainytos į motinos delnus.

Mano angele,
tu juk žinai —
atsiplėšti nuo žemės, pakilti
gali tik tavo belyčiai sparnai,
o mano — sunkios molio vaikštynės...