Užversdamas naują puslapį,
Sugrįžtu mintimis į jį:
Buvau laimingas, džiaugiaus.
Ryte pažadindavo mintis,
Ta pati naktimis užmigdydavo.
Tačiau gražų lietingą vakarą,
Užmigau kur kas sunkiau

Suprantu, kaip jaučiasi kopūstas,
Kai jam nusukama galva.
Suprantu, kaip jaučias obelis,
Kai jai nulaužiama dėl vaisiaus šaka.

Praradau dalį savęs,
Netekau gryno oro, kuriuo maitinaus.
Dabar bandau kaip žuvis naujame akvariume
Apsiprasti. Ir „gyventi“ toliau.