Kur žvelgiu, plyti pievos bekraštės
Be sodybų, gandrų.
Neša bitė apsunkusią naštą —
Nesuras avilių.

Stoviu kryžkelėj galvą nulenkus —
Nėr smūtkelio tylaus
Tarsi Dievo man ištiestos rankos.
Kas dabar bepriglaus?

Atsiritusią bangą prie kojų,
Regis, kalbinčiau vis.
Kur tos vagos, atriektos artojų?
Kur gilus šulinys?

Kvarkia varlės iš dūlančio raisto.
Liūdesys atlinguos.
Neatstos jis ramybės lyg vaisto
Po vakarės maldos.

O gyvenimas trumpas lyg mirksnis
Tarsi slysmas ledu,
Kai per lietų, per sniegą ir žvirgždą
Vis keliauju už du.