Prinokusios uogos burnoj.
Žolė ir smėlis po kojom.
Mūsų — vaikų — nedaug,
tik iš dviejų sodybų.
Visi esame artimi lyg vieno medžio šakos.
Einame į mišką basom,
einame pievom plačiom.
Piname viksvų vainiką
savo galvom.
Tyliai dainuojam
liūdną dainelę,
bet ne liūdnai.
Svyruoja beržai kalvoj,
bręsta gėrybės pakalnėj.
Miškas žemuogėmis kvepia.
Saulėje uogos,
saulėj — vaikai...