Kai saulė Nemunan panirs
Su vainikėliu ant galvos,
Vėl tavo atvaizdas iškils,
Kaip tąsyk vasarą rugiuos...

Ir nors tu būsi tik miražas,
Tačiau pašauksiu vėl vardu.
Stengsiuos įamžint šį peizažą,
Išskirt iš daugelio kitų.

O saulei rytą patekėjus,
Kai būsi užmarštin nuėjus,
Stovėsiu prie senos pilies.

Jaunystės miestas, senas Kaunas,
Patyręs daug, tačiau kaip jaunas
Įsimylėjėlis kalbės...