Aš — akmuo,  pastovus, ilgaamžis.
Saulė, vėjas — tai mano draugai.
Bėgo dienos ir keitėsi amžiai,
Ne tik aš, bet ir tu išlikai.

Aš — akmuo, susikaupęs ir kietas.
Ir palaukėj, name, po tvora,
Kur bebūčiau, užtenka man vietos.
Tu prisėdęs pagrok gitara.

Aš — akmuo — tvirtas pamatas namo.
Aš uola tarp uolų milžinų.
Man mergelės dainas išdainavo,
Kai jos laukė bernelių jaunų.

Aš akmuo, savimi aš laikausi,
Lietūs tirpsta manam skambesy.
Ir šis laikas išties man brangiausias
Vien dėl to, kad šioj žemėj esi...