Lėtai nutūpė laikas ant stogo
Prie gandralizdžio seno,
Kai aguona virš miško išsprogo,
Žarija suruseno.

Tegalėjom sekundę pakelti
Nuo patiškusio lašo –
Lubinai ašarojo pageltę,
Kad diena nusigręžus.

Uždaryti jau vartai... Bet kluono
Durų nieks nerakina,
Nes kasvakar palikę be duonos
Ryto grūdą auginam.