Numegzkit, bičiuliai, man kelią iš arimų
ir iš eglių visada žalių.
Akmenį juodžiausių praradimų
aš užklosiu tuo keliu.
Ir gulės jis, nugrimzdęs į vienatvę -
nebeslėgs, negraudins širdies.
Ir atrodys, kad visai nebuvo
tų juodų metų ir nevilties.
Ką brangaus turėjau, kas žuvo -
pasimirš ir niekad neskaudės...
   Numegzkit.