Mes buvom paukščiai
Nakties skraiduoliai
Sklandėm virš ežero
Palei pat vandenį
Pirštų galais brėždami
Lyg žodžius lyg ženklus

Liepei tūpti
Ir aš susipjausčiau pėdas

Mes buvom vilkai
Bėgom per girią
Laisvi ir nesulaikomi
Kvėpdami į save
Sodrų tankmės kvapą
Nesidairydami

Mėtėm pėdas
Vienas nuo kito

Aš pamenu pėdas
Įspaustas drėgnam
Marių smėly
Ir kontūrus
Blėstančio silueto
Paryčiui

„Ir vėl neplautom kojom į lovą?!“
Atgijo namų šeimininkė

„Aš dievinu tavo pėdas“