Giesmė, kurios tu mokaisi, nėra geidimas
          ir ne maldavimas to, ką galiausiai pasieksi;
          Giesmė yra būtis. Lengva tik Dievui.
          R. M. Rilkė  „Sonetai Orfėjui“
          Vertimas į lietuvių kalbą A. Šliogerio

Kai beslystanti atbraila iš po kojų,
Ir mintys popieriniais laiveliais į niekur išplaukia,
Vien tik akinanti mirksnio šviesa lig tamsos gelmių,
Tarp esu ir daugiau niekada.

Tiesa tampa labai paprasta:
Esam, nes gimsta daugiau,
Nei į tamsą sugrįžta.

Duota buvo neaprėpiamai daug,
Kaip galimybė sugerti iš taško į tašką.
Kalno papėde jauna, balta drobule moteris
Skuba, ištiesus rankas, į mažą, baltais rūbeliais,
Tarp didelių, baltų likimo paukščių klykiantį iš siaubo berniuką.

Prieš srovę praeitį atplukdžiusi atmintis.
Žaibo kirtis kamiene – nebūties užgijęs randas.
Nesurandės būties švytintis, neužgesinamas mirksnis -
Tamsos pragarmės paviršiaus krašteliu beslystantis.
Žilagalvis berniukas vis dar čia, tarp baltų likimo paukščių.
Atskaičiavusi  metsakė*, šilo prieblandoje baltą paukštį sudraskė.

* gegutė