Aš – ne Jeseninas.
Ne vėjo gūsis.
Juo niekuomet tikrai nebūsiu.
Esu tik tas,
Kam šiek tiek skauda...
Tu netiki?
Ko medžiai rauda?..
Ar kad ruduo lapus nudraskė?
Tiesiog ištirpsta žvakių vaškas,
Nes sudega jos vieną naktį,
Nors dar norėjo degti degti...
Taip ir su žodžiais,
Kurie virpa –
Juk jie man širdyje netilpo...
Jausmai...
Dažnai jie išsisklaidę.
Todėl rašau kiekvieną raidę
Su ta mintim, kad ji palieka
Tau trupinį bent.
Man – gal nieko...