O, būk pasveikinta! Neklauski,
Kodėl ir vėlei sugrįžtu.
Aš pašnibždėsiu tau į ausį
Ir apibersiu sidabru.

Seniausia obelis man tyliai
Šakom lingavo ir kartu
Stebėjom kaip mėnulis kyla
Ir šaukia tuo pačiu vardu

Mane ir senąją draugužę,
Tėvų sodintą, gimus man.
Be balso debesys mums ūžia –
Įkyriai lenda vis sapnan.

Bemiegės naktys slenka tykiai,
Žvaigždėm papuoštos ir jausmais.
Kiek man gyvenime dar liko?
Kiek metų būsiu su visais?