Mano vėjus snaigės nešioja,
Sustingęs vanduo.
Žodyje lašas gyvybės
Ir apkerpėjęs akmuo.

Anam čiurlenimo būvy
Stingtis suspindi žvaigždėm.
Amžino ledo pašiūrėj
Taip šalta, taip šalta vienam.

Paukščiai laukia grįžtančios saulės,
Jūrų mylios tik mūsų laukimas.
Tirpsmu širdis atsileidžia
Ir baigias beprasmis bėgimas.

Mano vėjus snaigės nešioja,
Žmonės sako, kad pusto.
Vyšnių žiedlapiuos- tik pagalvojau,
Varnėnas į sapną užsnūdo.