Vėl radau tavo balsą
Įsuktą į pianino klavišus
Nors kartą sugrok dar
Tyla slystančia tarp pirštų
Paleistais žmonėm ir daiktais
Laikykimės nebent vienas už kito
Į laimę įkritus vėl
Laikas slenka žolės stiebo dydžiu
Bėgam mėnulio sapnų dovanom
Į tamsą upėm įplaukus
Alyvų žiedam
Kartu tirpstam su debesim
Alsuodami ugnim žvaigždynų
Danguj žėrėti pradėjus
Jūros vėl tavim užputotų
Tik nakties sidabro tylai suvirpėjus
Pianino klavišai prabyla
Tavo balso mirtim