Išraudosiu išėjusį laiką
Ir tave, tolumoj vis dar regimą.
Pasakysiu keliaujančiai vėtrai –
Tu nešėlk ir daugiau nesivargink.
Laikas savo rieves jau išraižė,
O tave paviliojo – negrįžti.
Raudonuoja kaip vėliava kaspinas
Vis dar paruoštą dovaną perrišęs.
Snaigių kelias dangaus nusileido,
Vėžėse įskaitau pėdų braižą.
Tų, kurios nutipeno ten, laukiamos –
Pasistiebę juk buvo ne kartą.
Degė skruostuose vėlei saulėlydis
Ir spragsėjo ugnelė begęstanti.
Pamiršta taurė vyno ir pažadas
Kaip slapukas vis klaidžioja prietemoj.
Kol iš kamino neriantis dūmas
Kalba, liepžiedžių medų išlaižęs.
Prisiglaudęs kvapnusis kerėtojas –
Taurėj vyno suskambantis laikas.